triaukštis

triaukštis
triaũkštis, -ė adj. (2) Š, triáukštis (1) Sb nj. 1. BŽ566, RŽ, EncI259, NdŽ, PolŽ1274 esantis trijų aukštų: Renesanso laikotarpiu dauguma pastatų jau buvo triaukščiai rš. Tviska žėri mokykla čionai triaukštė rš. 2. prk. piktas, smarkus (apie keiksmą): Senė sviedžia triaukštį keiksmą, o paskui pratrūksta juoktis J.Avyž. Žmogus knapsi, dažnai ir griūva keikdamasis triaukščiais keiksmais J.Balt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • triaukštis — triaũkštis 2 dkt. Sesuõ gyvẽna triaũkštyje …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • triaukštis — triaũkštis 1, triaũkštė bdv. Triaũkštė ligóninė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • triaukštė — triaũkštis 1, triaũkštė bdv. Triaũkštė ligóninė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”